Byla 2A-2118-254/2012 Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo


Byla 2A-2118-254/2012

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-684-435/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei G. A., trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Gervėna“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija
Nustatė

Ginčo esmė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t. b. l. 3-6) ir prašė priteisti 13 213,40 Lt turtinės ir 10 000,00 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad 2008 metais atsakovė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta dėl su ieškove sudarytos darbo sutarties suklastojimo. Šio nusikaltimo metu buvo pažeistos ieškovės kaip darbuotojos teisės, ji buvo neteisėtai atleista, neteko darbo ir uždarbio, buvo įžeidinėjama. Šių aplinkybių pasekoje, ieškovė patyrė stresą, emocinę įtampą, sutriko jos sveikata, teko ilgai gydytis, sveikata iki šiol yra pablogėjusi, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, jautrumas, ieškovei tenka vartoti brangius vaistus. Visi medikamentai buvo pirkti ir naudojami medikų nurodymu nuo 2008 metų rudens, t. y. iškart po jos atleidimo. Iš viso ieškovė medikamentams išleido 5 513,40 Lt, be to, patyrė 200,00 Lt būtinų išlaidų transportui, kurių dydis paskaičiuotas vadovaujantis logiškumo ir protingumo principais. Taip pat prašė priteisti dėl atsakovės nusikalstamos veikos prarastą 7 500,00 Lt darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu (II t. b. l. 59-64) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 60,00 Lt turtinės žalos atlyginimo. Priteisė valstybei iš ieškovės 52,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė dalyje dėl turėtų išlaidų vaistams neįrodė ne tik jų dydžio, bet ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Ieškovė surašė ieškinį baudžiamojoje byloje nurodydama, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jau turėjo 5 513,40 Lt išlaidų vaistams (2009-08-14) ir kreipėsi į gydytoją dėl sveikatos pablogėjimo (2009 m. rugpjūčio mėn.), tačiau įrodymų, pas kokį gydytoją buvo prisiregistravusi anksčiau ir kas jai skyrė ir ar apskritai skyrė tokį gydymą, nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų apie tai, kad ji tokius vaistus pirko. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovei tam tikri susirgimai nustatyti prieš 10–14 metų, jų pasekoje atsirado tokia simptomatika kaip nemiga, padidintas jautrumas, bloga nuotaika, įkyrios mintys, darbingumo netekimas, interesų praradimas. Ieškovė nepateikė įrodymų ir apie turėtas būtinąsias išlaidas transportui. Apskaičiavus baudžiamojoje byloje procesinių veiksmų, į kuriuos ieškovė buvo kviečiama bei vykusius teismo posėdžius, nustatyta, kad ieškovė dėl baudžiamosios bylos realiai galėjo turėti 12 kelionių iš namų. Teismas sprendė, kad jei ji ir visais atvejais būtų naudojusis tik mikroautobusais, kuriuo viena kelionė kainuoja 5,00 Lt, jos kelionės išlaidas galėtų sudaryti 60,00 Lt.

Teismas surinktų įrodymų visuma padarė labiau tikėtiną prielaidą, kad pirminė darbo sutartis, sudaryta su ieškove buvo terminuota. Be to, SB „Gervėna“ darbuotojai priimami ir atleidžiami iš darbo bendrijos valdybos sprendimais, ieškovė savo atleidimo iš darbo niekada neginčijo, todėl neįgijo teisės reikalauti negautų pajamų. Teismui nustačius, kad darbo sutartis su ieškove buvo taisyta du kartus – pirmą kartą ištaisant sutartį iš terminuotos į neterminuotą, o antrą kartą – iš neterminuotos į terminuotą, konstatuotina, kad tokia atsakovės nusikalstama veika niekaip negalėjo būti padaryta žala ieškovei, todėl, kad antruoju pataisymu darbo sutartis buvo atitaisyta į tokią sutartį, dėl kurios susitarė abi šalys sudarydamos darbo sutartį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (II t. b. l. 66-74) ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nesiekė teisingo bylos išnagrinėjimo. Atsakovės kaltė ir apeliantei dėl to kilusios pasekmės buvo nustatytos baudžiamojoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį vertino pagal bylos šalių turtinę padėtį, šiuos duomenis paviešindamas. Teismas neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje konstatuotus apeliantės sveikatos sutrikimus, kilusius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;
teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktą, sprendimą grįsdamas ne įrodymais, o prielaidomis, atsakovės ir jos advokatės parodymais, kas prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams prima facie įrodymams. Netinkamai pritaikytas ir tikimybių pusiausvyros principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tikėtinumo taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai byloje nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina atleidimo iš darbo sukeltą sveikatos pablogėjimą ieškovei. Be to, liudytojos V. J. parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra SB „Gervėna“ valdybos narė, yra suinteresuota palaikyti gerus santykius su atsakove;
gydytojos patvirtino, kad apeliantė kenčia nurodytus sveikatos sutrikimus, vartoja vaistus, todėl suvartotas vaistų kiekis ir išlaidos jiems įsigyti yra pagrįsta. Kiti liudytojai patvirtino, kad po atleidimo iš darbo apeliantė tapo uždara, pablogėjo jos sveikata. Byloje yra pateikti įrodymai, kad dėl atsakovės psichologinio smurto teko ne kartą kviesti policijos pareigūnus ar kreiptis į teisėsaugos institucijas, dėl ko ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją;
baudžiamojoje byloje esantys dokumentai įrodo apeliantės patirtas išlaidas vykstant į teismo posėdžius, ikiteisminio tyrimo įstaigas. Pagal formuojamą teismų praktiką teismas privalėjo nuostolių dydį nustatyti pats, jei sprendė, kad apeliantė tiksliai jo neįrodė ir nepagrindė;
prašė prie bylos prijungti buvusio trečiojo asmens pirmininko I. K. rašytinius parodymus, kurie pirmosios instancijos teismo nebuvo priimti. Šie parodymai įrodo apeliantei padarytos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumą, atsakovės veiklos tęstinumą, paneigia jos prieštaringus parodymus;
priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė į sąmoningą atsakovės veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko kitos sąžiningos bylos šalys patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, kurios joms nebuvo atlygintos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t. b. l. 90-92) atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2010-10-22 nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino iš dalies – civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu. Teismo buvo konstatuota, kad apeliantė ne tik neįrodė jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie jai padarytą žalą. Pati apeliantė patvirtino, kad vaistus pirkdavo įvairiose vaistinėse, lengvata nesinaudojo, nors tokią galimybę turėjo. Apeliantė neginčijo jos atleidimo iš darbo kaip neteisėto, todėl neturi teisės prašyti priteisti negautą darbo užmokestį. Tačiau net ir priėmus tokį sprendimą, pareiga sumokėti negautą užmokestį tektų ne atsakovei, o trečiajam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė žinojo, jog yra priimama į darbą terminuota darbo sutartimi. Savo neteisėtais veiksmais atsakovė teigia pagerinusi apeliantės padėtį, nes nepadarius jos darbo sutarties neterminuota, apeliantė nebūtų dirbusi ir gavusi darbo užmokesčio. Apeliantės gydytoja patvirtino, kad apeliantė jau iki 2009 metų turėjo sveikatos sutrikimų, kuriuos ieškovė nurodo kaip atleidimo iš darbo pasekmes, todėl atsakovė už tai negali būti atsakinga. Pateikti rašytiniai liudytojo I. K. parodymai neturėtų būti prijungti, nes nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, šis liudytojas buvo apklaustas teismo posėdžio metu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-97/2010 buvo nuteista už tai, kad dirbdama Sodininkų bendrijos „Gervėna“ pirmininkės pareigose, 2007 m. gegužės 14 d. brigadininkės A. S. neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 35, 2008 metų birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, panaikinus (išskutant, ištrinant) pirmąjį skiemenį „ne“ ir jo vietoje parašant dabar esantį įrašą „sutart.“ bei prirašydama „4 mėn., pratęsiant iki visuotinio susirinkimo pagal protokolą Nr. 26 2008 m. 05 11“, tokiu būdu suklastojo 2007-05-14 sudarytą brigadininkės A. S. neterminuotą darbo sutartį Nr. 35, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Kauno apygardos teismo 2010-10-22 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-451-120/2010 taip pat konstatuota, kad apeliantės (A. S.) skundo teiginiai, jog teismas G. A. nuteisti privalėjo ne tik už josios darbo sutarties suklastojimą, bet ir už tos sutarties panaudojimą bei realizavimą, deklaratyvūs. G. A. įtarimai suklastotą dokumentą „panaudojus bei realizavus“ nepareikšti. Spręsdamas dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, dalyje dėl civilinio ieškinio, apeliacinis teismas nurodė, kad nukentėjusios pirmos instancijos teismui pateiktame išraše esantis įrašas, jog sveikata jai pablogėjo nuo 2008 m. lapkričio mėnesio (t.2, b. l. 110) bei prie apeliacinio skundo pateiktame išraše esantis įrašas, jog nukentėjusios sveikata pablogėjo po patirto streso, neleidžia teismams nei besąlygiškai tikėti, nei besąlygiškai netikėti tuo, kad nukentėjusios sveikatos būklės pablogėjimą įtakojo nuteistosios veiksmai, todėl sprendė, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, neužkirstų kelio dėl žalos atlyginimo nukentėjusiai įstatymo nustatyta civilinio proceso tvarka kreiptis į teismą ir įrodinėti tiek ieškinio pagrįstumą, tiek ir jo dydį, taigi, baudžiamojoje byloje ieškovei nebuvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą. Dėl pirmiau nurodytų argumentų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvus, kad atsakovės kaltė, jos neteisėti veiksmai ir apeliantei dėl to kilusios pasekmės, jos sveikatos sutrikimai buvo konstatuoti baudžiamojoje byloje. Apeliantė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, esant įtarimui, kad atsakovės nusikalstama veika padarė jai neturtinę žalą (I t. b. l. 33). Tačiau šių procesinių sprendimų priėmimas niekaip nepatvirtina fakto, kad baudžiamojoje byloje, kur atsakovė pripažinta kalta padarius nusikaltimą pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, kuris priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (LR BK 43 skyrius), buvo įrodyta jos kaltė bei priežastinis ryšys dėl ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Apeliantė nurodė, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina atleidimo iš darbo ieškovei sukeltą sveikatos pablogėjimą. Tačiau ieškovė atleista iš darbo 2008-10-01 SB „Gervėna“ įsakymu Nr. 30-k (I t., b.l. 112), vadovaujantis įstatų 48.2 p., kuriame reglamentuota, kad priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bendrijos valdyba, bet ne atsakovė vienasmeniškai (I t., b.l. 63). Šiame įsakyme nurodyta, kad brigadininkė A. S. atleidžiama iš darbo pasibaigus sezoniniam darbui nuo 2008-09-30 pagal 126 str. Dėl šio įsakymo atsakovei nebuvo pareikšti įtarimai ir ji nebuvo nuteista. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime jau LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2008-11-25 rašte ieškovei buvo išaiškinta, kad dėl nesutikimo su atleidimo iš darbo pagrindu ir jo padariniais dėl individualaus ginčo su SB „Gervėna“ sprendimo ji turi kreiptis į teismą (I t., b. l. 73).

Apeliantė nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus, netinkamai pritaikė tikimybių teoriją (CPK 185 str.), tačiau šiuo atveju tai yra susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo nuoroda į ikiteisminio tyrimo metu gautą 2009-11-23 specialisto išvadą (baudž. byla I t., b.l. 109-127), kurioje buvo konstatuota apie tikėtinumą, kad pirminis įrašas ieškovės darbo sutartyje buvo apie terminuotą darbo sutartį. Kadangi ieškovė individualaus ginčo teisme su darbdaviu nesprendė, tai teismas neturi pagrindo konstatuoti atleidimo neteisėtumo, taip pat spręsti kokios įtakos atleidimo iš darbo teisėtumui ar neteisėtumui turėjo nuosprendžiu konstatuoti atsakovės nusikalstami veiksmai dėl ieškovės darbo sutarties suklastojimo, tame tarpe, specialisto išvada apie pirminį įrašą „terminuota“ prie kurio buvo prirašyta „ne“ ir kokie dėl to atsirado teisiniai padariniai jos santykiuose su darbdaviu. Šiuo aspektu apeliantė nepagrįstai nurodo, kad baudž. byloje Nr. I-52-97/2010 buvo konstatuotas jos neteisėtas atleidimas, neišmokėtas darbo užmokestis, jos negautos pajamos ir, kad dėl šių pasekmių kalta atsakovė.

Apeliantė nurodo, kad dėl atsakovės padarytų nusikalstamų veiksmų jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir ilgam, ji patyrė stresą, emocinę įtampą, labai daug nepatogumų, nervinė įtampa tęsiasi lig šiol, sutriko miegas, padidėjo nervingumas, jautrumas, dėl padarytos nusikalstamos veikos negalėjo pilnavertiškai gyventi, normaliai jaustis psichologiškai ir fiziškai. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo apeliantės sveikatos istorijas ir duomenis jose detaliai ištyrė apklausdamas liudytojomis įrašus padariusius asmenis. Liudytoja, ieškovės šeimos gydytoja M. M. (I t. b. l. 146-149) nurodė, kad ieškovė pas ją pirmą kartą apsilankė 2009-08. Iki tol (1998, 2000, 2002 m.) jai buvo diagnozuota eilė ligų, kurių gydymą ji tęsė. Ši liudytoja nurodė, kad ieškovei 2009-08 iki 2010-07 buvo skiriami vaistai nuo nerimo (lexotanilis). Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos pirmas įrašas patvirtina, kad jai nuo 2010-07-07 nustatyta diagnozė Fob 3. Ją gydė liudytoja A. V. Ieškovė gydytojai nurodė, kad blogai jaučiasi apie 2 m., ją vargina besitęsiantys teismai dėl darbo kolektyviniame sode. Tačiau ši liudytoja teisme paaiškino, kad diagnozė yra susijusi su esama patologija galvos srityje jau nuo 2000 m. ir kitomis ligomis (pvz. encefalitas), kurios paliko pėdsaką galvos smegenyse (I t., b. l. 149-150). Apeliantė nurodė, kad teismas nevertino liudytojos I. K. parodymų (I t., b. l. 150), kuri parodė, jog iki konflikto ieškovė buvo energinga, o po to tapo uždara, depresuota, labai daug vartojo vaistų. Tačiau šios liudytojos parodymai ir padarytos išvados niekaip nepaneigia pirmiau nurodytų medicininių duomenų bei gydytojų paaiškinimų dėl jų įrašų ir nustatytų patologijų kilimo priežasčių. Liudytojas I. K. K. parodė (I t., b. l. 152-152) apie aplinkybes, kurios susijusios su buvusiais jo nesutarimais su sodo bendrijos pirmininke-atsakove. Kitų jo parodymų šaltiniu nurodė pačios ieškovės paaiškinimus, bet su kuo yra susiję ieškovės sveikatos sutrikimai šis liudytojas nurodė nežinantis.

Sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagrindo, buvo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246. 6.247, 6.248, 6.249 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis negalima nustatyti, kad ieškovės sveikata sutriko ar jos sveikata pablogėjo dėl atsakovės kaltų veiksmų. Sprendžiant dėl išgyvenimų ir nepatogumų, susijusių su pačiu ikiteisminio tyrimo procesu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu pažymėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-337/2006; kt.). Kolegija pažymi, kad ieškovė nepatyrė išskirtinių išgyvenimų dėl paminėto proceso, kuomet atsakovė savo kaltę pripažino nuo pat pirmosios jos apklausos įtariamąja, dėl padaryto nusikaltimo labai gailėjosi (baudž. bylos II t., b. l. 63-64) ir jokių išskirtinių teisės pažeidimo aplinkybių šiuo atveju nebuvo nustatyta, todėl už bendro pobūdžio jausmus (stresas, nerimas, baimė, nesaugumas, susierzinimas ir kt.) neturtinė žala savaime neatlyginama, nes tai natūralūs kasdienio gyvenimo reiškiniai. Be to, atsakovės pripažinimas kalta dėl nusikaltimo padarymo ir bausmės jai paskyrimas, ieškovei jau savaime yra pakankama moralinė satisfakcija už jos patirtus nepatogumus dėl ikiteisminio tyrimo proceso bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės turtinę žalą, kurią patyrė dėl medikamentų įsigijimo bei 200 Lt transporto išlaidų. Kadangi pagal byloje esančius duomenis nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl atsakovės veiksmų, tai nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės jos patirtas išlaidas medikamentams įsigyti. Pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimą dėl turėtų transporto išlaidų nustatė pagal ieškovės paaiškinimus, kuomet šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Šiuo aspektu apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė CK 6.249 str. 1 dalies nuostatą, kuri reglamentuoja, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, yra nepagrįsti. Teismas vadovavosi šia nuostata ir nurodė, kad net jeigu ieškovė visais atvejais būtų naudojusis tik mikroautobusais, ryšium su baudžiamąja byla ir joje vykusiais teismo posėdžiais ieškovė turėjo 12 kelionių bei patyrė 60 Lt išlaidų. Šiai teismo nustatytai aplinkybei paneigti apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių argumentų ir duomenų, todėl sprendimą šioje dalyje pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu nėra pagrindo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 115, 135 straipsnių bei CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimus, tačiau tokių teiginių neargumentavo, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo liudytojo I. K. K., kuris byloje buvo apklaustas, parodymus raštu bei jo skundus bei jo pasirašytą 2006-10-07 SB „Gervėna“ valdybos protokolą ir J. Č. 2007-05-31 pareiškimus. Pagal CPK 192 straipsnį liudytojas yra apklausiamas teismo, todėl jo parodymai raštu negali būti priimami. Kiti prie atsirojo skundo pateikti duomenys, galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kuris galėjo spręsti dėl jų ryšio su nagrinėjama byla, o kolegija neturi jokio pagrindo netaikyti pirmiau paminėto draudimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, todėl jie atsisakytini priimti. Įstatymas taip pat nenumato dubliko pateikimo, kaip atsiliepimo į atsakovės atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl jis taip pat nepriimtinas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.