Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas


LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ

ĮSTATYMAS

2012 m. lapkričio 13 d. Nr. XI-2411
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (toliau – žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos), teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą, nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito (toliau – paslaugų kvitas) pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas.

2. Šis įstatymas nenustato atsiskaitymo su paslaugų teikėju už suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas sąlygų ir tvarkos, kai paslaugų gavėjui teisme yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kai kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

2 straipsnis. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą administravimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančios institucijos, kurios organizuoja paslaugų kvito blankų gamybą ir pardavimą bei atlieka funkcijas, susijusias su sveikatos draudimo įmokų surinkimu.

3 straipsnis. Teisė gauti ir teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą

1. Fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys (toliau – juridinis asmuo), kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomi paslaugų gavėjais.

2. Fizinis asmuo, kuris teikia žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, yra laikomas paslaugų teikėju.

3. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

4 straipsnis. Paslaugų kvitas, jo pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarka

1. Paslaugų kvitas yra apskaitos dokumentas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti teikiamų paslaugų atitiktį šio įstatymo reikalavimams. Paslaugų kvitas, išrašytas paslaugų gavėjo šio įstatymo nustatyta tvarka, patvirtina paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimą dėl į Vyriausybės patvirtintą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąrašą įtrauktų paslaugų teikimo.

2. Paslaugų kvito privalomuosius rekvizitus, jo blanko formą ir pildymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Paslaugų kvitas, susidedantis iš dviejų egzempliorių, turi būti atspausdintas ant specialaus kopijavimo popieriaus. Pirmasis egzempliorius skirtas paslaugų gavėjui, antrasis – paslaugų teikėjui.

4. Paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė.

5. Paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodyti duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius.

6. Suteikus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, paslaugų gavėjas paima iš paslaugų teikėjo antrąjį paslaugų kvito egzempliorių, abiejuose paslaugų kvito egzemplioriuose užpildo galutinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus duomenis ir užpildytą antrąjį paslaugų kvito egzempliorių grąžina paslaugų teikėjui.

7. Paslaugų kvitas galioja iki galutinio atsiskaitymo su paslaugų teikėju momento.

8. Paslaugų gavėjas jam priklausantį užpildytą paslaugų kvito pirmąjį egzempliorių saugo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo teisės ir pareigos

1. Vienas paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.

2. Paslaugų teikėjas neturi teisės pasitelkti trečiųjų asmenų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms teikti.

3. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti paslaugų teikėjui paslaugų kvite nurodytą atlygį pasibaigus kiekvienai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo dienai arba pasibaigus šių paslaugų teikimo terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas gali susitarti dėl ilgesnio apmokėjimo už suteiktas paslaugas termino, tačiau jis negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos pasibaigus paslaugų teikimui.

4. Paslaugų gavėjas privalo sumokėti sveikatos draudimo įmokas už paslaugų teikėją teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Paslaugų gavėjas pagal jo deklaruotos gyvenamosios vietos (buveinės) adresą ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti pagal paslaugų kvitą teikiamas atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas administruojančiai institucijai apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą už praėjusį mėnesį, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygio už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumas. Šie duomenys Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų.

6. Paslaugų gavėjas privalo paslaugų teikėjui suteikti aiškią informaciją apie tai, kokios žemės ūkio ir miškininkystės paslaugos užsakomos, šių paslaugų teikimo sąlygas, terminą ir rezultatą, kurio tikimasi.

7. Paslaugų gavėjas privalo kontroliuoti, kad paslaugų teikėjas neviršytų maksimalaus 60 dienų termino, nustatyto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugoms vienam paslaugų gavėjui teikti.

8. Paslaugų gavėjas turi teisę drausti savo civilinę atsakomybę, paslaugų teikėjo sveikatą ir gyvybę savanoriškąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2013 m. balandžio 1 d.

7 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

8 straipsnis. Įstatymo stebėsena ir rezultatų įvertinimas

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2013 metų kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos pateikia Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos šio įstatymo įgyvendinimo pasekmės bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų, su jo įgyvendinimu susijusių, įstatymų tobulinimo.