Byla 2-6852-877/2012
Dėl skolos priteisimo
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovo Sodininkų bendrijos „G.“ atstovei advokatei N. P., atsakovui L. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SB „G.“ ieškinį atsakovui L. Š. dėl skolos priteisimo ir
Nustatė
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. Š. 1120,32 Lt nesumokėtų mokesčių įsiskolinimą už 2007-2011 metus, 168,60 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012-07-16 d. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo bei visas bylos vedimo išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad L. Š. Sodų bendrijoje „G.“ nuosavybės teise valdo 0,1050 ha sodo sklypą Nr. ( – ), unikalus numeris ( – ), ( – ) kaime nuo 2001-05-08 d. Kiekvienas, tiek sodo bendrijos narys, tiek ir ne bendrijos narys, bendrijos narių susirinkimo nutarimu, iki einamų metų rugsėjo 1 d., privalo sumokėti bendrijos nustatytus mokesčius. Bendrijos nario metinio mokesčio dydis prikluso nuo sodo sklypo dydžio ir nustatyto įkainio už 1 arą. Ne bendrijos nariui metinis mokestis apskaičiuojamas tuo pačiu principu, kaip ir bendrijos nariui jį padidinus 30 procentų. Kadangi atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jam metinis mokestis apskaičiuotas imant pagrindu visuotinio susirinkimo nustatytą 1 aro įkainį padauginus iš L. Š. nuosavybės priklausančio sodo sklypo dydžio ir gautą sumą padidinus 30 procentų. Už 2007-2011 metus L. Š. turėjo sumokėti 1100,32 Lt. metinį mokestį ir 20 litų už bendro turto priežiūrą, kas bendroje sumoje sudaro 1120,32 Lt. Nuo 2007 metų iki 2012 m. liepos 16 d. atsakovas nėra sumokėjęs jam priskaičiuotų mokesčių, kaip ne bendrijos nariui ir 20,00 litų bendro turto priežiūros išlaidų (už kelių remontą). Tuo būdu bendra įsiskolinimo suma 2012 m. liepos 16 d. – 1120,32 Lt. Atsakovas gera valia jam priskaičiuotus mokesčius atsisakė mokėti dar 2009-03-26 d. raštu, todėl jie išieškotini teismine tvarka. Be to, už nesavalaikį privalomų mokėti mokesčių nesumokėjimą, jam priskaičiuotini delspinigiai po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laikų nesumokėtos sumos, kas sudaro 168,60 Lt. ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio padavimo dienos iki pilno atsiskaitymo. Bendra išieškotina suma 1288,92 Lt.
Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas 2012 m. atsiliepimais į ieškinį bei patikslintą ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Nurodė, kad bendrija nesudarė su juo sutarties dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Pabrėžė, kad už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kaip tai numatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje. Susirinkimo kompetencija yra nurodyta Įstatymo 15 straipsnyje, iš esmės visos teisės, kurios įstatymo yra suteiktos šiam bendrijos organui yra susiję su jo vidine veikla. Tarp šių teisių nėra teisės nuspręsti dėl ne bendrijos narių mokesčių ar kitokių mokėjimų, tai yra natūralu, nes joks juridinio asmens vidinis struktūros organas negali priimti jokių sprendimų susijusių su ne jo nariais, t.y. su trečiaisiais asmenimis ir lemti šių asmenų prievolių atsiradimą nes tai prieštarautų tiek bendriesiems teisės principams, tiek ir teisinei logikai. Taigi ne bendrijos narių susirinkimas nusprendžia kiek, kokiomis sąlygomis ir tvarka privalo mokėti ne bendrijos nariai, šiuo atveju ir atsakovas, o tai turi būti aptarta bendrijos ir ne bendrijos nario sudarytoje sutartyje. Bendrijos narių susirinkimas vienašališkai priėmęs nutarimus, kuriais buvo nustatyta, kad ne bendrijos narys moka kaip ir bendrijos narys, be to šią mokėtiną sumą padidinus dar ir 30 procentų veikė ultra vires. Tokie bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai yra niekiniai, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ar gerai moralei. 30 procentų didesnis mokestis ne bendrijos nariui prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei visiems kitiems civilinės teisės principams ir yra akivaizdžiai diskriminacinis. Su atsakovu sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų nebuvo sudaryta ir nėra sudaryta iki šiol, bendrijos pirmininkas reikalauja sumokėti pinigų sumas, neaišku už ką, nepateikiant jokių sąskaitų už paslaugas, beje atsakovas niekada ir neatsisakė mokėti, tačiau reikalavo tinkamai pagrįsti reikalaujamas sumas. Atsakovas 2009 m. kovo 26 d. pateiktu raštu kuriuo informavo ieškovą, jog nenori būti ir nėra bendrijos narys, nėra sudaręs jokių sutarčių su bendrija. Ieškovo pirmininkas kaip juridinio asmens vadovas turėjo ir privalėjo žinoti, tokio juridinio asmens įstatyminį reguliavimą, kad tokiu atveju reikia sudaryti sutartį su atsakovu ir tik tada, sutarties pagrindu reikalauti mokesčių, pagal pateiktas sąskaitas. Tačiau ieškovas, nerodė jokios iniciatyvos sudaryti tokią sutartį, tiesiog siūlė per sodininkų susirinkimus visiškai nepagrįstai didinti ne bendrijos nariams mokesčius. Atsakovas visada reikalavo pateikti sąskaitas, kuriomis remiantis yra priskaičiuota mokėtina suma, to Ieškovas negalėjo pateikti, net paaiškinti už ką reikia mokėti. Taigi iš viso to, galima spręsti, kad ieškovas netinkamai atlieka įstatymo, jam nustatytas pareigas, tokiu būdu pats prisiimdamas riziką už mokesčių nesumokėjimą, kadangi nėra sudaryta jokių teisinių prielaidų reikalauti iš atsakovo mokėtinų sumų, be viso to, net nepateikiant jokių sąskaitų. Be to, ieškovas nėra pateikęs atsakovui Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyto aprašo, atsakovas su juo nėra susipažinęs. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio reikalavimą, Ieškovas privalo įrodyti, tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Nei su pirminiu, nei su patikslintu ieškiniu teismui bei Atsakovui nebuvo pateikta nei sutarčių, kurių pagrindu Ieškovas reikalauja sumokėti 1100, 32 Lt tariamą įsiskolinimą, nei sąskaitų, kuriomis tinkamai pagrįstų šią sumą. Ieškovas, pagal Sodininkų bendrijos įstatymą, reikalaudamas sumokėti tokio pobūdžio įsiskolinimą privalo pateikti sutartį dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, bei sąskaitas, kuriose butų nurodyta kiek už ką ne bendrijos narys privalo sumokėti. Įstatymas numato įrodinėjimo priemones, kuriomis turi būti įrodinėjamas tokio pobūdžio reikalavimas, Ieškovo pateikti bendrijos narių susirinkimų protokolai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė šioje byloje. Patikslintame ieškinyje Ieškovas pateikė sąskaitą – faktūrą Serija KT001 Nr. 001276, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas duobių remontas sodininkų bendrijoms (SB „G.“, SB „P.“, SB „N.“, SB „Š.“ ir SB „C.“) už kurį visos bendrijos sumokėjo 9623,47 Lt. Tačiau nepateikė teismui jokio oficialaus dokumento ar jo kopijos, kuriame butų susitarimas tarp sodų bendrijų, kokiomis dalimis turi mokėti kiekviena sodininkų bendrija. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikta kažkokia kopija, kurioje surašyta, kiek kokia sodininkų bendrija turi mokėti, tačiau šioje kopijoje nėra kitų bendrijų, kurios buvo kelio duobių remonto darbų užsakovės, pirmininkų parašų, tad šis pateiktas įrodymas neatitinka patikimumo ir leistinumo reikalavimų. Be to, jei mokėtina suma ir yra teisinga, tačiau vis dėl to neaišku, kokiu pagrindu buvo paskaičiuotas būtent tokio dydžio mokestis. Ieškovo reikalavimui priteisti delspinigius turėtų būti taikytinas senaties terminas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau pagal aukščiau minėtą teisės normą ieškovas gali, atsakovo reikalavimu, prisiteisti tik delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį. Nors toks reikalavimo teisinis pagrindas irgi yra abejotinas, kadangi CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyti netesybų (delspinigių) taikymo pagrindai. Netesybos pagal įstatymą gali kilti tik sutarties, įstatymo ar teismo pagrindu. Ieškovas reikalauja netesybų, kurios buvo nustatytos sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu bei Sodų bendrijos „G.“ vidaus tvarkos taisyklėse. Tai neatitinka CK nustatytų netesybų kilimo pagrindų, kadangi sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas ir Sodininkų bendrijos „G.“ vidaus tvarkos taisyklės nelaikytinos sutartimis civilinio kodekso prasme, tai vienašaliai sandoriai, be to tokios sodininkų bendrijos organo kompetencijos nenumato ir Sodininkų bendrijos įstatymas. Tarp atsakovo ir ieškovo iki šiol nėra sudaryta jokia sutartis, kurioje būtų buvę aptarti klausimą dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo, t.y. netesybų taikymo. Be to sodininkų bendrijos „G.“ vidaus tvarkos taisyklės neatitinka CK 6.71 straipsnio ir Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nes vidaus tvarkos taisyklės negali reguliuoti netesybų ar kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo klausimų. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad sodo sklype turi namelį, tačiau jokiomis ieškovo paslaugomis nesinaudoja, pas ieškovą dėl sutarties sudarymo tartis nebuvo nuvykęs, mano, kad tokios sutarties sudarymas atsakovo pareiga ir tarpusavyje bendrauti galima paštu.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise 2001-05-08 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 0,105 ha žemės sklypas, esantis ( – ) (b. l. 8-9). Juridinių asmenų registre 2007 m. rugpjūčio 8 d. įregistruoti SB „G.“ įstatai (50-64 b.l.). Iš išrašo iš 2007-06-03 SB „G.“ protokolo Nr. 17 (11 b.l.) matyti, kad 7.3 punktu nustatyti sodininkų mokesčiai, skaičiuojant vienam sklypo arui už laistomą vandenį 1,95 Lt, už artezinį geriamą vandenį 0,64 Lt, nario mokestis 10 Lt, ūkinės išlaidos 2 Lt, už neatliktą talką vienam sklypui 24 Lt; ne bendrijos bariams šie įkainiai didinami 30 procentų, talkos neprivalomos. 2008 m. birželio 22 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo patvirtina sodininkų bendrijos „G.“ 2008 m. išlaidų sąmata, nustatytas 10 Lt abonentinis mėnesinis mokestis asmenims, kurie yra įsivedė į sodo namelius artezinį vandenį, nustatė, kad iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti sumokėti visi sodininkų bendrijos nustatyti mokesčiai, o asmenims, uždelsusiems susimokėti, bus skaičiuojami 0,05 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną (12-14 b.l.). 2009 m. birželio 6 d. pakartotiniame visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame bendrijos narių susirinkime buvo patvirtina sodininkų bendrijos „G.“ 2009 m. pajamų – išlaidų sąmata, nustatytas nario mokestis 17 Lt už arą, 25 Lt mokestį už nedalyvavimą talkoje, hidranto (vandens) abonento mokestis 5 Lt, už labai apleistus ir netvarkomus sodus 100 Lt bauda, iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti sumokėti visi sodininkų bendrijos nustatyti mokesčiai, o asmenims, uždelsusiems susimokėti, bus skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną (15-17 b.l.). 2009-03-29 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad mokestį už žemę moka Valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra ieškovo narys, nenori juo būti, su ieškovu sutarčių nėra sudaręs, niekada nesinaudojo bendrijos vandens ir elektros tiekimo paslaugomis ir mano, kad bendrijos paskaičiuoti mokesčiai yra neteisėti, todėl juos mokėti atsisako (18 b.l.). 2011 m. gegužės 29 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime buvo patvirtina sodininkų bendrijos „G.“ 2011-2012 m. pajamų – išlaidų sąmata, nustatytas nario mokestis 17 Lt už arą, už labai apleistus ir netvarkomus sodus 200 Lt bauda (72-73 b.l.). Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1 (77 b.l.), 2009 m. spalio 29 d. sąskaita – faktūra KT001 Nr. 001276 (76 b.l.) patvirtina, kad buvo atliktas duobių remontas sodininkų bendrijoms SB „G.“, SB „P.“, SB „N.“, SB „Š.“ ir SB „C.“ už kurį visos bendrijos sumokėjo 9623,47 Lt, ką patvirtina atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažyma (78 b.l.). Pagal SB „G.“ buhalterės pažymą, ieškovei tenkanti apmokėti suma yra 4461,60 Lt (79 b.l.). 2009 m. rugsėjo 20 d. pakartotiniame neeiliniame bendrijos narių susirinkime buvo patvirtina 20 Lt rinkliava nuo kiekvieno sklypo už kelio remonto darbus (47-48 b.l.).
Nagrinėjamoje byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, ginčas dėl mokėjimo už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Pagal Civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsnio 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas- įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. SB „G.“ įstatų 32.5 p. nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Pažymėtina, kad tiek sodininkų bendrija, kurios tikslas- įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir jose esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, tiek atsakovas- sodininkas, nebendradarbiavo dėl sutarties dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų sudarymo abiems pusėms priimtinomis sąlygomis: ieškovas sutarties sąlygų nesiūlė, atsakovas dėl sutarties sudarymo nesikreipė, tokiu būdu šalys prisiėmė su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad 2007, 2008, 2009, 2011 metų visuotinių bendrijos narių susirinkimų metu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos narių ir kitų sodininkų mokėtinos metinės įmokos, išlaidos kelių remontui. Paminėti dokumentai yra galiojantys ir duomenų, kad jie yra nuginčyti nėra, atsakovas, manydamas, kad sodininkų bendrija neteisingai skaičiuoja įmokas ir taip pažeidžia jo teises, nesikreipė dėl šių dokumentų nuginčijimo; šioje byloje atsakovas, naudodamasis advokato pagalba rengti procesinius dokumentus, priešieškinio nereiškė.
Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d. nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Nors ieškovas nepateikė į bylą konkretaus bendrojo naudojimo objektų sąrašo, tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad bendrija turi siurblinę, magistralinius vamzdynus, bendrijos teritorijoje yra Joninių parkas, bendro naudojimo keliai ir t.t. Vadovaujantis CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Taigi ieškovė pateikė įrodymus apie bendrijos susirinkimuose pateiktas ir patvirtintas ataskaitas už praėjusius metus, kuriose nurodomos visos išlaidos ir mokesčiai, taip pat mokestis bendrijos nariams ir bendraturčiams. Sodininkų bendrijos įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, kad Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Įstatymas nenumato jokių kitų papildomų funkcijų ar veiklos, kurią bendrija gali vykdyti, todėl teismas sprendžia, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime patvirtinti įkainiai už bendro naudojimo objektų, sodo teritorijos priežiūrą ir išlaikymą, administravimą yra pakankamas pagrindas mokesčiams apskaičiuoti. Pažymėtina, kad SB „G.“ šiuos mokesčius bendrijos nariams skaičiuoja laikydamasi proporcingumo principo- priklausomai nuo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydžio.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus – įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis). Remiantis CK 1.80 straipsnio pirmosios dalies, 1.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatoms, imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Ieškovas, savo narių visuotiniuose susirinkimuose kitiems sodininkams ne bendrijos nariams už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir išlaikymą nustatydamas trisdešimt procentų didesnius mokesčius nei turi mokėti bendrijos narys, pažeidė CK 1.2 straipsnyje, 1.5 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir akivaizdžiai diskriminuoja kitus sodininkus, nesančius bendrijos nariais. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, išreikšto priešieškinio forma, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes, tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-73/2011).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovo 2007 m. birželio 3 d. pakartotinio neeilinio rinkiminio bendrijos narių susirinkimo nutarimas, kuriuo sodininkų mokesčių įkainiai ne bendrijos nariams didinami 30 procentų, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str., 1.81 str.).
Apibendrinant išdėstytą, įvertinus pateiktus įrodymus ir tai, kad atsakovas L. Š. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis bendrijos turtu ir teikiamomis paslaugomis nesinaudoja ir neturi pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, teismas konstatuoja, kad atsakovas L. Š. nepaisant to, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys ir iki šiol nėra sudaręs rašytinės sutarties su sodininkų bendrija „G.“, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „G.“ visuotinis narių susirinkimas, atlyginti visus jo daliai tenkančius mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas – darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius VMI, VSDFV, kanceliarijos, pašto ir kitas išlaidas, kurių dydis turi būti paskaičiuotas kaip ir bendrijos nariams, netaikant 30 procentų priedo, t.y. nuo 2007 m. iki 2012 m. liepos 16 d. 866,40 Lt (CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
Ieškovas prašo priteisti 0,05 procentų dydžio delspinigius, nustatytus 2008-06-22 bendrijos narių susirinkimo nutarimu, kuriuos priskaičiavo už 183 dienas. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, todėl atsakovui praleidus terminą atsiskaityti su ieškovu, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos už 183 dienas, tai yra už 6 mėnesius, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį. Ieškovui priteista 866,40 Lt skola, 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo šios sumos yra 79,28 Lt, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
Ieškovo prašymu, iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinio suma 1288,93 Lt turėjo būti apmokėta, pritaikius ketvirčio vartojimo kainų indeksą, 71 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Bendra patenkintų reikalavimų dalis sudaro 945,69 Lt (73,37 %), žyminis mokestis už ją yra 52 Lt, todėl ši žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Atmestų reikalavimų dalis sudaro 343,23 Lt (26,63 %), žyminis mokestis 19 Lt. Ieškovas sumokėjo valstybei 50 Lt žyminio mokesčio, todėl įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo valstybei priteistina 21 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovui – 31 Lt (CPK 96 str. ).
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai jo patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 293 Lt (400*73,37 %) advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į teismo posėdžių trukmę, į ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Atsakovas pateikė atstovavimo sutartį, susitarimą su advokatu dr. J. L., kuriuo atsakovui buvo atidėtas sumokėjimas už teisines paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sąskaitą už teisinę pagalbą 1900 Lt sumai. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas rekomendacijas, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į ginčo sumą, atmestų reikalavimų dalį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia priteisti atsakovui iš ieškovo 250 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo ieškovui priteistina 43 Lt atstovavimo išlaidų.
Nagrinėjant bylą susidarė 23,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (b.l. 2), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės turėtų būti priteista 6,34 Lt, iš atsakovo – 17,46 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.). Pašto išlaidos nepriteisiamos iš šalies valstybei, jei mažesnės nei 10 Lt (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)), todėl iš ieškovės jos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
Nutarė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti SB „G.“, juridinio asmens kodas ( – ), iš L. Š., asmens kodas ( – ) – 866,40 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus 40 ct) skolos, 79,28 Lt (septyniasdešimt devynis litus 28 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (945,69 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43 Lt (keturiasdešimt tris litus) teisinės pagalbos išlaidų bei 31 Lt (trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. Š., asmens kodas ( – ) 38,46 Lt ( trisdešimt aštuonis litus 46 ct) žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.